Ritini — Sp Ritinė Ap Ριτίνη/Ritini L Š Graikija … Pasaulio vietovardžiai. Internetinė duomenų bazė
ritininis — ritini̇̀nis, ritini̇̀nė bdv. Ritini̇̀nė stógo dangà … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
ritininė — ritini̇̀nis, ritini̇̀nė bdv. Ritini̇̀nė stógo dangà … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
ritininis — ritinìnis, ė adj. (2) SkŽ258 1. kuris ritinio pavidalo: Atramos turi būti judrios, ritininės rš. Patrankos užtaiso lizdas turi ritininę dalį rš. 2. sudarytas iš ritinių: Rutuliniai ir ritininiai guoliai rš. Ritininis greitaeigis plūgas sp.… … Dictionary of the Lithuanian Language
ritinis — 1 ritìnis sm. (2), rìtinis (1) Kbr; Kos51 1. Q311, DŽ, Snt atpjautas medžio ar kokio kito daikto apvalus griežinys, ripka: Kai droš kuris su ritmuša, ritinis lekia brumzdamas M.Valanč. A nori, Juzi, atpjausiu ritìnį Kal. Jis turi tokį ritinį,… … Dictionary of the Lithuanian Language
ritinti — rìtinti ( yti), ina, ino 1. tr. I, N, BŽ80, DŽ sukant aplink, stumti, ridenti: Rìtink akmenį iš duobės J. Čia į pakalnę tą bosą jau anam lengviai buvo rìtinti Klk. Kubilą ant šono pargriovė ir pradėjo ritinti į kiemą per duris LTsIV244. Ritino … Dictionary of the Lithuanian Language
ritinys — ritinỹs sm. (3b) žr. 1 ritinis: 1. N Ritinỹs sprogo, suskilo Rt. Karaliaus sūnus raičiojo ritinį, ir, jam bežaidžiant, ritinys įpuolė į akmeninį turmą BsMtII166(Klvr). | prk.: Ak tu ritinỹ, rities, rities visur! Kp. ║ Kiša tus medžius i… … Dictionary of the Lithuanian Language
išraižyti — iter. 1 išrėžti. 1. K išbraižyti, įpjaustinėti: Vaikai visas sienas su vinimi išraižė Ig. Reik išraižyti žievę medžio S.Dauk. ║ reljefiškai pavaizduoti: Paveikslai išraižyti akmeny rš. Karietos atramos kartušuose išraižytas faraono vardas ir… … Dictionary of the Lithuanian Language
ritmušas — rìtmušas sm. (1) Alš, Ms, Slnt žr. ritmuša 1: Su rìtmušais muša ritinį J. Rìtmušas yra kumpas medis J. Visu pirmu mušėm ritinį. Sustoję mūsųjų keturi iš vieno galo, keturi iš antro, tad kaip droš kurs su ritmušu – ritinis leka brumzdamas… … Dictionary of the Lithuanian Language
sukti — sùkti, a, o ( ė) 1. tr. Q127, SD112,201, R, R103, MŽ, N, K, LL226, Jdr, Krt, Slnt, Lkž, Lk, Mšk, Všn, Prng, Aps versti judėti aplink savo ašį: Jis turėjęs gerą vandens malūną, sukamą didelės upės vandeniu J.Balč. [V]anduo darmai nevarvėjo, sùkė … Dictionary of the Lithuanian Language